Psichinė sveikata
ir technologijos

Šiandien sunkiai įsivaizduojame gyvenimą be nešiojamojo kompiuterio arba išmaniojo telefono. Vis dažniau dirbame, apsiperkame, atliekame bankines operacijas ir bendraujame internete. Metas pripažinti, kad technologijos, su kuriomis sąveikaujame, daro milžinišką poveikį mūsų psichinei sveikatai ir tiesiogiai keičia mūsų savijautą, mąstyseną ir elgseną.

Faktai apie skaitmeninį
nerimą ir stresą

FOMO ir kitas socialinių tinklų keliamas nerimas

Angliška santrumpa FOMO (fear of missing out), verčiama kaip „baimė praleisti“, apibūdina baimės arba nerimo pojūtį, kad praleidote ką nors svarbaus ir kad kiti gyvena geriau ir įdomiau nei jūs. Tai yra socialinių tinklų fenomenas, galintis kelti stiprią kasdienę baimę ir nerimą. FOMO dažnai sustiprina socialiniai tinklai ir „naujienų srauto“ efektas, kai žmonės lygina nuobodų, neįmantrų kasdienį savo gyvenimą su įspūdingomis draugų gyvenimo akimirkomis „Facebook“, „Instagram“ arba kituose socialiniuose tinkluose. Toks lyginimasis verčia mus pasijusti prastesniais ir beviltiškais.

Auksinės žuvelės efektas

Ieškodami informacijos ir pramogų žmonės tapo pernelyg priklausomi nuo išmaniųjų telefonų. Be abejo, telefonai ir socialiniai tinklai suteikia labai daug informacijos, bet kartu jie perkrauna mūsų jusles. Blogiausia tai, kad informacijos perteklius sukelia užmaršumą ir nuovargį, trumpina dėmesio išlaikymo trukmę ir verčia mus jaustis tarsi būtume auksinės žuvelės. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad mūsų gebėjimas sutelkti dėmesį ilgesniam laikui nuolat mažėja. Šis vadinamasis auksinės žuvelės efektas kliudo mums įsiminti ir mokytis, o dėl to mažėja atsparumas nerimui ir stresui.

Melagingos naujienos

Mūsų gyvenimas vis sparčiau keliasi į internetą, tad nieko nuostabaus, kad naudojamės vis įvairesniais naujienų šaltiniais. Nepasiklysti nūdienos naujienų sraute gali būti tikras vargas ir nieko keisto, kad tai kelia nerimą. Kasdien susiduriame su naujienų lavina, tačiau po ranka nuolat turint neišsemiamą informacijos šaltinį, vis sunkiau atskirti, kad tiesa, o kas melas. Melagingų naujienų pavojus nuolat auga, ypač siaučiant COVID-19 pandemijai, ir stipriai kenkia mūsų psichinei sveikatai.

Kibernetinis saugumas

Mūsų gyvenimas kasdien vis sparčiau skaitmenizuojamas: dirbame, apsiperkame ir pramogaujame internete, todėl kibernetinio saugumo klausimas tampa itin opus. Saugoti savo skaitmeninę tapatybę yra labai svarbu, bet tai gali kelti ir nerimą. Tyrimas atskleidė, kad žmonės dažnai patiria nerimą, depresiją ir net potrauminį stresą internete pasklidus jų asmens duomenims.

Faktai apie
slaptažodžių keliamą stresą

Užburtas slaptažodžių atkūrimo ratas
Tyrimas rodo, kad daugiau nei 30 % žmonių pamiršto slaptažodžio atkūrimas arba nustatymas iš naujo sukelia didžiulį stresą, prilygstantį darbo praradimui. Dar didesnis stresas ir nerimas kyla užmiršus svarbų slaptažodį ir neturint galimybės jį atkurti. Daugiau nei du trečdaliai atsakovų nurodė, kad ši situacija prilygsta atleidimui iš darbo.
Pernelyg daug slaptažodžių
Kadangi vis daugiau laiko leidžiame internete, daugumai iš mūsų reikia prisiminti pernelyg daug slaptažodžių. Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad būtinybė įsiminti ilgus, sudėtingus slaptažodžius sukelia tokį pat stresą, kaip ir baimė užsikrėsti COVID-19.
Užmirštos paskyros
Nieko keista, kad naudodamiesi galybe internetinių paslaugų žmonės užmiršta savo sukurtas paskyras ir jų slaptažodžius. Tai dar labiau sustiprina skaitmeninį nerimą, nes žmonės išsigąsta, kad pamirštas paskyras gali pasisavinti kiti ir pavogti tapatybę arba panaudoti ją kibernetiniams nusikaltimams.

Patarimai, kaip valdyti stresą,
kad gerai jaustumėtės skaitmeninėje erdvėje

Sukonfigūruokite įrenginį taip, kad keltų kuo mažiau streso

  • Išjunkite visų programėlių pranešimų vibraciją ir garsus.
  • Įjunkite miego režimą, kad apribotumėte išmaniojo telefono funkcijas nakties metu.
  • Valdykite įspėjimus, kad nebūtų siunčiami pertekliniai pranešimai.
  • Naudokite laiko valdymo programėles, kad ribotume prie ekrano praleidžiamą laiką.

Kibernetinio saugumo patarimai

  • Saugokite savo asmeninę informaciją ir venkite įtartinų el. laiškų, teksto žinučių ar telefono skambučių.
  • Skaitmeninį nerimą taip pat gali sumažinti slaptažodžių tvarkyklės, pvz., NordPass.
  • Pasirūpinkite internetinės veiklos privatumu, naudodami VPN, pvz., NordVPN.

Daugiau informacijos apie
skaitmeninę psichinę sveikatą

Papildomos naudingos informacijos sužinosite pasižiūrėję šiuos vaizdo įrašus.

7 tamsiosios tetrados sutrikimų požymiai

Kas yra tamsioji tetrada? Psichologai tamsiąja tetrada vadina tolesnę trijų tamsiųjų asmenybės savybių, vadinamosios tamsiosios triados – makiavelizmo, narcisizmo ir psichopatiškumo – evoliuciją. Dabar šį sąrašą papildė sadizmas. Manoma, kad šios keturios savybės yra tamsiosios žmonijos pusės pagrindas. Ar esate pasiruošę sužinoti apie neįtikėtiną tamsiąją žmonijos pusę?

Per dažno socialinių tinklų naudojimo pavojus

Socialiniai tinklai nemeluoja, bet ir neatskleidžia visos tiesios. Jie dažnai verčia mus lyginti savo gyvenimą su kitų, o tai yra labai žalinga. Gali atsirasti priklausomybė nuo nuolatinių įvertinimų, „patiktukų“ ir sekėjų, nes jie teikia greitą pasitenkinimą, tarsi lošimas. Šiai pagundai pasiduoda daugelis, ir nors socialiniai tinklai nėra vien blogio šaltinis, tenka pripažinti, kad jie gali būti apgaulingi, o kartais ir kenksmingi.

5 būdai, kaip pagyti nuo santykių su narcizu

Palaikant santykius su narcizu gresia mulkinimo, manipuliavimo, žeminimo ir nepagrįsto kaltinimo pavojus. Geriausias būdas išgyti – apriboti arba visiškai nutraukti tokius santykius. Laikas gydo žaizdas.

Apsimetėlio sindromas ir autizmas

Gyventi turint apsimetėlio sindromo yra labai sunku. Tačiau kas yra tas sindromas? Kaip jis paveikia autizmo spektro sutrikimų kamuojamus žmones? Apsimetėlio sindromas labai dažnai pasireiškia tiems autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms, kurie yra savarankiškesni. Apsimetėlio sindromas verčia abejoti savo gebėjimais ir būsena žmones, kurie turi autizmo spektro sutrikimų ir sunkiai dorojasi su gyvenimo problemomis. Pasižiūrėkite, kaip Danui sekasi tirti šią temą, ir sužinokite daugiau.

Kodėl telefonas kenkia psichinei sveikatai

Skaitmeninis pasaulis daro didžiulį poveikį psichinei sveikatai. Bet kodėl taip yra ir kas mums kenkia? FOMO arba baimė ką nors praleisti verčia mus jausti konkurenciją. Melagingos naujienos apsunkina gebėjimą atskirti, kas yra tiesa, o kas – melas. Duomenų saugumo pažeidimai kelia nerimą. Ir su visu tuo susiduriame telefone. Tačiau su technologijomis galime palaikyti ir sveikus santykius. Cole Hastingsas visiems, siekiantiems pokyčių, pateikia įžvalgių patarimų.

Blogo straipsniai,
kaip atrasti dvasios ramybę

Skaitykite ir patobulinkite savo skaitmeninį pasaulį.

„NordPass“ - daugiau nei kibernetinio saugumo įrankis

Kaip skaitmeninis gyvenimas kenkia moterų psichinei sveikatai ir kaip su tuo kovoti

FOMO: kas tai, kaip ją įveikti

Kaip susidoroti su slaptažodžių keliamu stresu

Pagalbos linija ir
kontaktai

Jei jums reikia profesionalios pagalbos, kreipkitės į bet kurią iš šių organizacijų.

NHS psichinės sveikatos paslaugos

  • Nemokama profesionalų teikiama psichologinė pagalba kasdien visą parą. Kreipkitės prireikus neatidėliotinos pagalbos jums, jūsų vaikui, tėvams ar artimam žmogui.
    www.nhs.uk

Samariečiai

  • Žmonės, patiriantys nerimą, neviltį arba svarstantys apie savižudybę, gali kreiptis į kasdien be poilsio dienų dirbančią pagalbos tarnybą ir gauti konfidencialią emocinę pagalbą.
    www.samaritans.org

Sumažinkite psichologinį nerimą su „NordPass“

Tai nieko nekainuoja. Nereikia jokių kredito kortelių.