Ar saugu naudoti slaptažodžių tvarkykles?

Kibernetiniai nusikaltėliai nesiliauja ieškoję būdų pralaužti mūsų apsaugas, o slaptažodžiai išlieka vienas jų mėgstamiausių grobių. Metinės duomenų nutekėjimų statistikos rodyklė vis kyla į viršų – užtenka pažvelgti į AT&T duomenų nutekėjimą, kuris paveikė daugiau nei 70 milijonų buvusių ir esamų klientų. Net jei kruopščiai saugote savo prisijungimo duomenis, galvoje gali kirbėti klausimas – ar slaptažodžių tvarkyklės tikrai yra pakankamai saugios?

Tad išsklaidykime kai kuriuos mitus ir abejones. Šiandien apžvelgsime įvairias slaptažodžių tvarkykles, jų naudojamas technologijas jūsų duomenims apsaugoti ir svarbiausius dalykus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis tinkamiausią tvarkyklę.

Kas yra slaptažodžių tvarkyklė?

Paprasčiau tariant, slaptažodžių tvarkyklė yra tarsi skaitmeninis seifas jūsų slaptažodžiams ir kitiems prisijungimo duomenims laikyti. Tai patikimas būdas saugoti jautrią informaciją, nes šios tvarkyklės pasižymi ištisiniu šifravimu ir nulinių žinių protokolu grįsta architektūra. Tai reiškia, kad tik paskyros savininkas gali pasiekti ir naudoti savo slaptažodžius – dažniausiai tam reikia unikalaus pagrindinio slaptažodžio arba biometrinės identifikacijos.

Slaptažodžių tvarkyklių tipai

Techniniu požiūriu slaptažodžių tvarkyklės yra skirstomos į naršyklines, debesija paremtas ir vietines. Nors jų visų tikslas yra tas pats – užtikrinti prisijungimo duomenų apsaugą – jų siūlomos paslaugos ir prieinamumo būdai skiriasi.

Naršyklinės

Naršyklinės slaptažodžių tvarkyklės gali būti laikomos prieinamiausiomis. Greičiausiai su jomis jau esate susidūrę, net jei manote, kad niekada jų nenaudojote. Kaskart, kai prisijungiate prie interneto svetainės ir naršyklė, tarkime, „Chrome“, „Firefox“ arba „Edge“, pasiūlo įsiminti prisijungimo duomenis, ši informacija išsaugoma būtent tokioje slaptažodžių tvarkyklėje.

Į naršyklę įdiegtos slaptažodžių tvarkyklės dažniausiai yra nemokamos. Kaip ir kitos slaptažodžių saugojimo programos, jos naudoja tam tikrą šifravimą, kad apsaugotų jūsų jautrią informaciją nuo neteisėtos prieigos. Jos veikia tiek kompiuterių, tiek mobiliosiose naršyklėse, todėl, jei pasirinkote tam tikrą naršyklę, ją turėsite naudoti visose platformose.

Debesijos technologija

Debesija paremtos slaptažodžių tvarkyklės yra populiariausios. Tai kelioms platformoms pritaikyta programinė įranga, kurią galima įdiegti tiek kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose. Pagrindinis techninis aspektas yra tas, kad jos naudoja šifruotą debesies saugyklą jūsų jautriems duomenims apsaugoti. „NordPass“ yra puikus tokio tipo pavyzdys.

Debesija paremtos slaptažodžių tvarkyklės vertinamos dėl savo efektyvumo ir patogumo. Sinchronizavimas yra pagrindinė funkcija, užtikrinanti, kad galėtumėte pasiekti jautrią informaciją iš bet kur. Nors prie saugyklos galima prisijungti ir be interneto ryšio, kai kurios kitos apsaugos funkcijos gali neveikti, kol esate neprisijungę prie interneto.

Vietinės

Vietinės slaptažodžių tvarkyklės prieinamos be interneto ryšio. Jos visiškai skiriasi nuo debesija paremtų tvarkyklių – visi jautrūs duomenys yra saugomi įrenginyje. Vartotojai renkasi vietines tvarkykles, neturėdami stabilaus interneto ryšio ir norėdami lengvesnės prieigos. Kompiuterių operacinės sistemos gali pasiūlyti tiek vietinę, tiek debesija paremtą saugyklą, priklausomai nuo to, ar naudojamas sinchronizavimas.

Vietinė slaptažodžių saugykla giriama dėl santykinio aparatinės įrangos saugumo – jei visi prisijungimo duomenys yra laikomi staliniame kompiuteryje, kuris niekada nepakyla nuo stalo, tikimybė, kad jis bus pavogtas, yra mažesnė nei telefono ar nešiojamojo kompiuterio, kuriame naudojama sinchronizuota slaptažodžių tvarkyklė. Vis dėlto tai reiškia, kad prie šio įrenginio turite turėti prieigą kaskart, kai reikia prisijungti prie paskyros, kas gali ganėtinai riboti.

Kaip slaptažodžių tvarkyklės apsaugo jūsų duomenis?

Kalbant apie slaptažodžių tvarkyklių saugumą, pagrindinis dėmesys skiriamas šifravimui. Jis apsaugo vartotojo jautrią informaciją nuo neteisėtos prieigos. Skirtingai nei slaptažodžiai, užrašyti įprastu formatu, pavyzdžiui, lentelėse ar dokumentuose, visi duomenys, saugomi šifruotose saugyklose, yra užkoduoti ir negali būti perskaityti be tam skirto rakto – dažniausiai prieigos kodo, pagrindinio slaptažodžio ar biometrinės apsaugos. Siekiant užtikrinti saugumą, šis raktas nėra saugomas tose pačiose duomenų bazėse kaip šifruoti duomenys.

Slaptažodžių tvarkyklės naudoja arba AES, arba „XChaCha20“ šifravimo metodą. AES-256 yra dažniausiai slaptažodžių tvarkyklėse naudojamas šifravimo algoritmas, tačiau galima rasti ir kitų, pavyzdžiui, 128 ar 192. Šie skaičiai nurodo, į kiek blokų yra padalijami jūsų duomenys šifravimo metu – kuo didesnis skaičius, tuo stipresnis šifravimas. „XChaCha20“ taip pat yra 256 bitų šifravimo metodas , tačiau jis veikia greičiau nei AES-256 ir yra lengviau įgyvendinamas.

Kitas svarbus terminas, kalbant apie duomenų saugumą slaptažodžių tvarkyklėse, yra nulinių žinių architektūra. Kaskart prisijungdami prie savo saugyklos, turite įrodyti, kad turite minėtą patvirtinimo raktą. Tačiau, siekiant užkirsti kelią neteisėtiems bandymams imituoti jūsų prieigos raktą, nulinių žinių protokolu grįsta architektūra leidžia įrodyti jo turėjimą neatskleidžiant paties rakto.

Derindamos nulinių žinių protokolu grįstą architektūrą su šifravimo technologija, slaptažodžių tvarkyklės suteikia galimybę saugiai pasiekti savo prisijungimo duomenis ir sumažina riziką, kad kenkėjiškos šalys perims jūsų saugyklą. „NordPass“ naudoja „XChaCha20“ algoritmą , kad užšifruotų jūsų duomenis jūsų įrenginyje, todėl, pasiekę debesijos serverius, jie tampa neįskaitomi be jūsų pagrindinio slaptažodžio.

Slaptažodžių tvarkyklių privalumai ir trūkumai

Kaip jau žinote, slaptažodžių tvarkyklės yra orientuotos į saugumą. Jos sukurtos taip, kad moderni saugumo technologija būtų lengvai naudojama. Pavyzdžiui, naršyklinės slaptažodžių tvarkyklės leidžia pasiekti prisijungimo duomenis naršyklės nustatymuose.

Panašiai veikia ir debesija paremtos slaptažodžių tvarkyklės, kurios vis dažniau naudojamos kaip naršyklės plėtiniai, siūlantys patikimesnę alternatyvą jau įdiegtoms tvarkyklėms. Tiek naršyklinės, tiek debesijos slaptažodžių tvarkyklės turi sinchronizavimo funkciją, užtikrinančią, kad jūsų duomenys būtų atnaujinami ir pasiekiami tiek kompiuteryje, tiek telefone.

Slaptažodžių tvarkyklės taip pat suteikia galimybę generuoti ir saugoti unikalius bei saugius slaptažodžius, kas prideda dar daugiau patogumo. Daugelis jų siūlo automatinio užpildymo funkciją, todėl nebereikia rankiniu būdu ieškoti prisijungimo duomenų, nes tvarkyklė tai padarys už jus. Panašiai veikia ir automatinio išsaugojimo funkcija – kaskart, kai slaptažodžių tvarkyklė aptinka įvestus naujus prisijungimo duomenis, ji pasiūlo juos išsaugoti.

Be paprasto saugojimo, slaptažodžių tvarkyklės gali pasiūlyti papildomas apsaugos paslaugas. Tai ypač būdinga debesija paremtoms tvarkyklėms. Jos gali suteikti išplėstines saugumo funkcijas, kurios apsaugo ir kitą informaciją, pavyzdžiui, tapatybės dokumentus, bankininkystės duomenis ar asmeninį adresą.

Kalbant apie trūkumus, jau aptarėme tam tikrus iššūkius, susijusius su specifiniais slaptažodžių tvarkyklių tipais – vietinės tvarkyklės apriboja prieigą prie jūsų prisijungimo duomenų tik vienu įrenginiu, o debesijos paslaugos yra ribotos be interneto ryšio. Naršyklinės tvarkyklės taip pat turi savų iššūkių. Skirtingai nuo kitų tipų, naršyklinės slaptažodžių tvarkyklės retai laikosi nesekimo politikos, todėl jūsų slaptažodžiai gali būti nutekinti be jūsų sutikimo.

Bet ar slaptažodžių tvarkyklės gali būti nulaužtos? Deja, taip – netgi jos nėra visiškai apsaugotos nuo įsilaužimų, kaip parodė „LastPass“ incidentas 2022 m. Pasak įmonės, įsilaužimas įvyko dėl pažeidžiamumo trečiosios šalies programinėje įrangoje, kuris leido užpuolikams pasiekti tiek užšifruotus, tiek neužšifruotus klientų duomenis.

Nors rizika, kad debesija paremta slaptažodžių tvarkyklė gali būti nulaužta, išlieka, jos taiko įvairius gynybos mechanizmus, siekdamos sumažinti galimo duomenų nutekėjimo padarinius. Svarbiausias apsaugos elementas yra pagrindinis slaptažodis. Kaip vartotojas, jūs galite iššifruoti savo jautrią informaciją tik naudodamiesi pagrindiniu slaptažodžiu, kad atrakintumėte savo saugyklą. Debesija paremtos slaptažodžių tvarkyklės nesaugo pagrindinių slaptažodžių tuose pačiuose serveriuose kaip ir kitą jautrią informaciją, todėl visi jūsų duomenys negali būti pavogti iš karto. Be pagrindinių slaptažodžių, kibernetiniai nusikaltėliai negali iššifruoti duomenų.

Kaip išsirinkti saugią slaptažodžių tvarkyklę

Pirmiausia nuspręskite, kokio tipo slaptažodžių tvarkyklė jums būtų patogiausia. Nors vietinės slaptažodžių tvarkyklės yra labai saugios, jų prieiga gali būti ribota. Jei norite lengvai pasiekti savo duomenis bet kur ir bet kada, verta apsvarstyti debesija paremtą arba naršyklinę slaptažodžių tvarkyklę.

Apskritai, debesija paremta slaptažodžių tvarkyklė yra orientuota į saugumą, tuo tarpu naršyklės funkcija labiau yra papildomas plėtinys, mažiau orientuotas į privatumo apsaugą. Tai reiškia, kad nemokamos naršyklinės slaptažodžių tvarkyklės gali būti ne tokios saugios kaip jų alternatyvos. Taip pat galite atsisiųsti debesija paremtą slaptažodžių tvarkyklę kaip naršyklės plėtinį. Tai taupo laiką ir užtikrina, kad naudojate įrankį su nulinių žinių protokolu grįsta architektūra.

Pasidomėkite, kokį šifravimo algoritmą naudoja slaptažodžių tvarkyklė. Nors AES-256 tebėra dažniausiai naudojamas algoritmas, „XChaCha20“ sparčiai populiarėja ne tik kibernetinio saugumo srityje, bet ir tarp žinomiausių technologijų vardų apskritai. Tai taip pat yra „NordPass“ slaptažodžių tvarkyklės pasirinktas algoritmas.

Tuomet apsvarstykite, kam jums reikalinga slaptažodžių tvarkyklė – asmeniniam naudojimui, verslo poreikiams ar galbūt abiem atvejams. „NordPass“ yra pritaikyta tiek asmeniniams, tiek verslo poreikiams. Be to, programoje rasite papildomų funkcijų, kurios pagerina jūsų bendrą kibernetinį saugumą. Pavyzdžiui, pažeidimų ataskaita, slaptažodžių saugumas ir el. pašto maskavimas visapusiškai apsaugo naršant internete.

Geriausia slaptažodžių apsaugos praktika

Slaptažodžių tvarkyklės nustatymas yra tik pirmasis žingsnis siekiant apsaugoti savo paskyras. Jei naudojate tvarkyklę tik prisijungimo duomenų saugojimui, tai yra tik bazinis apsaugos lygis. Nors slaptažodžių tvarkyklės yra saugios, verta imtis papildomų priemonių, kad užtikrintumėte, jog jos visapusiškai apsaugos jautrią informaciją.

• Sukurkite stiprius ir unikalius slaptažodžius savo paskyroms. Kurkite slaptažodžius naudodamiesi slaptažodžių generatoriumi , kad jūsų paskyros būtų pakankamai apsaugotos. Nesijaudinkite dėl jų įsiminimo – „NordPass“ automatinio užpildymo funkcija tai padarys už jus.

• Reguliariai atnaujinkite savo prisijungimo duomenis. Kuo ilgiau naudojate slaptažodį, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus pažeistas. Slaptažodžių saugumo funkcija leidžia patikrinti, ar nesate išsaugoję pasenusių, silpnų ar pakartotinai naudojamų slaptažodžių.

• Stebėkite duomenų nutekėjimus. Laikas nuo duomenų nutekėjimo iki momento, kai apie tai sužinote, gali būti itin svarbus. Naudokite pažeidimų ataskaitą, kad gautumėte tiesioginius pranešimus, jei jūsų slaptažodžiai, el. pašto adresai ar kredito kortelių numeriai atsiranda tamsiajame internete.

• Apsaugokite savo el. paštą nuo šlamšto. Tarkime, reikia susikurti paskyrą greitam pirkiniui, tačiau nerimaujate, kad jūsų duomenis gali pasiekti trečiosios šalys. Naudodami el. pašto maskavimą, sukurkite savo el. pašto adreso pakaitalą ir apsaugokite tikruosius duomenis nuo socialinės inžinerijos atakų.

• Įjunkite kelių veiksnių autentifikaciją (MFA). Jei kurios nors jūsų paskyros slaptažodžis bus pažeistas, MFA užtikrins, kad prieiga vis tiek liktų užblokuota.

• Keiskite slaptažodžius į prieigos raktus. Dar paprasčiau tvarkykite paskyrą nustatydami prisijungimą be slaptažodžio su biometriniu atpažinimu. Saugokite ir tvarkykite prieigos raktus tiesiogiai savo „NordPass“ saugykloje.

DUK