Turinys:
Svarbu pasirinkti tinkamą slaptažodžių tvarkyklę
Tarkime, nusprendėte apsaugoti savo internetines paskyras slaptažodžių tvarkyklės pagalba. Koks turėtų būti kitas žingsnis? Žinoma, pasirinkti tinkamą įrankį. Gali pasirodyti paprasta, tačiau vos pradėję lyginti variantus suprasite, kad ne visos slaptažodžių tvarkyklės yra vienodos.
Gali kilti pagunda rinktis nemokamas slaptažodžių tvarkykles, kurios įdiegtos tokiose naršyklėse kaip „Google Chrome“, „Safari“ ar „Firefox“. Juk jos jau integruotos į jūsų žiniatinklio programą. Kas gali būti geriau?
Visgi jums gali kilti mintis: jei šios naršyklių priemonės yra tokios patogios ir nemokamos, kodėl kitos bendrovės apskritai kuria savo slaptažodžių tvarkykles? Atsakymas paprastas – todėl, kad jos skiriasi saugumo ir funkcionalumo požiūriu.
Kuo skiriasi naršyklėse integruotos ir trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkyklės?
Gali atrodyti, kad vienintelis skirtumas tarp naršyklėse integruotų ir atskirų trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkyklių yra tas, kad pirmosios jau yra naršyklėje, o antrosios yra atskiros programos, kurias reikia įdiegti arba pridėti kaip naršyklės plėtinį. Tačiau toks paaiškinimas būtų paviršutiniškas.
Iš tiesų pagrindiniai skirtumai susiję su siūlomu saugumo lygiu ir bendra naudotojo patirtimi. Naršyklių slaptažodžių tvarkyklės atrodo patogesnės, nes yra integruotos į populiarias naršykles. Tačiau jos nebūtinai atitiks trečiųjų šalių tvarkyklių saugumo funkcijas ar galimybes. Tiesą sakant, kai kurios atskiros slaptažodžių tvarkyklės siūlo platesnį funkcijų spektrą ir geresnį saugumą nei jų naršykliniai atitikmenys. Leiskite mums tai įrodyti.
Kaip jos lyginamos pagal funkcijas?
Kalbant apie slaptažodžių valdymo įrankius, galima išskirti kelias pagrindines temas. Tad norint iš tikrųjų palyginti naršyklių ir trečiųjų šalių įrankius, tikslinga juos nagrinėti atskirai pagal kiekvieną temą. Pirmiausia aptarkime svarbiausią aspektą.
Saugumas
Nors tiek naršyklių, tiek trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkyklės yra skirtos jūsų prisijungimo duomenims apsaugoti, jų saugumo užtikrinimo būdai skiriasi.
Pradėkime nuo šifravimo, kurio esmė – padaryti jūsų duomenis neperskaitomus tiems, kurie neturėtų gauti prieigos prie jų. Dauguma naršyklių, pavyzdžiui, „Google Chrome“, „Safari“ ir „Firefox“, naudoja tokius šifravimo protokolus kaip AES-256, siekdamos apsaugoti jūsų išsaugotus prisijungimo duomenis. Įprastai tai yra patikima saugumo priemonė, tačiau tokios trečiųjų šalių tvarkyklės kaip „NordPass“ dažnai naudoja pažangesnius šifravimo algoritmus, pvz., „XChaCha20“ištisinį šifravimą. Taip užtikrinama, kad tik jūs, naudotojas, galite iššifruoti ir pasiekti savo duomenis.
Kalbant apie privatumą, nuolat nerimaujama dėl to, kaip tokios bendrovės kaip „Google“ gali naudoti jūsų duomenis, ypač tikslinės reklamos tikslais. Be to, dauguma naršyklių slaptažodžių tvarkyklių nesilaiko nulinių žinių principų, o tai reiškia, kad teoriškai paslaugų teikėjas gali gauti prieigą prie jūsų slaptažodžių. Priešingai, trečiųjų šalių pardavėjai, pvz., „NordPass“, teikia pirmenybę jūsų privatumui, užtikrindami tokį saugumą, kad net jie negalėtų pasiekti jūsų slaptažodžių.
Galiausiai pakalbėkime apie saugumo riziką. Kadangi naršyklių slaptažodžių tvarkyklės yra integruotos į pačias naršykles, jos gali būti jautresnės tokioms grėsmėms kaip duomenų vagystės ar kenkėjiškos programos, nukreiptos būtent į naršykles. Galima daryti prielaidą, kad naudojant trečiųjų šalių sprendimus, nukenčiama mažiau nuo konkrečiai naršyklei būdingų atakų.
Veikia skirtingose platformose
Nenuostabu, kad naršyklių slaptažodžių tvarkyklės sukurtos siekiant užtikrinti sklandų veikimą konkrečiose interneto naršyklėse, pvz., „Google Chrome“, „Firefox“ arba „Safari“. Kitaip tariant, šios slaptažodžių tvarkyklės dažnai apsiriboja tik tomis naršyklėmis, kurioms jos sukurtos. Nors tokios tvarkyklės gali veikti įvairiose operacinėse sistemose, pvz., „Windows“, „MacOS“ ir „Linux“, joms dažnai trūksta visiško suderinamumo su mobiliaisiais įrenginiais ar kitomis programėlėmis už naršyklės ribų.
Tuo tarpu trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkyklės, pvz., „NordPass“, siūlo specialias programėles visoms jūsų naudojamoms platformoms – „Windows“, „macOS“, „Linux“, „iOS“ ir „Android“. Jos taip pat dažnai teikia plėtinius visoms pagrindinėms naršyklėms, pvz., „Chrome“, „Safari“, „Edge“ ir „Firefox“. Visa tai reiškia, kad trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkyklės sukurtos užtikrinti nuoseklią patirtį, nesvarbu, kokį įrenginį ir naršyklę naudojate.
Atsarginių kopijų kūrimas ir sinchronizavimo parinktys
Naršyklių slaptažodžių tvarkyklės yra gana patogios, nes sinchronizuoja jūsų slaptažodžius visuose įrenginiuose, kuriuose naudojate tą pačią naršyklę. Pavyzdžiui, jei naudojate „Google Chrome“ slaptažodžių tvarkyklę, ji automatiškai sinchronizuos jūsų slaptažodžius bet kuriame įrenginyje, kuriame esate prisijungę prie „Chrome“. Minusas? Esate prikaustyti prie vienos naršyklės! Be to, atsarginių kopijų kūrimo parinktys yra gana paprastos, pasikliaujama naršyklės sinchronizavimo sistema, kuri dažnai nesiūlo jokių pažangių šifravimo ar atkūrimo funkcijų.
Kita vertus, trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkyklės, pvz., „NordPass“, yra daug lankstesnės. Jos veikia su visomis pagrindinėmis naršyklėmis ir operacinėmis sistemomis, todėl sinchronizuoti slaptažodžius skirtinguose įrenginiuose yra paprasta. Taip pat suteikiamos geresnės atsarginių kopijų kūrimo galimybės, pvz., šifruota debesų saugykla arba vietinis šifravimas. Jau nekalbant apie tai, kad kai kurios turi tokias funkcijas kaip atsarginė prieiga, kuri gali būti tikras išsigelbėjimas užblokavus savo paskyrą.
Papildomos funkcijos
Nors naršyklių slaptažodžių tvarkyklės, pvz., „Google“ ir „Safari“ integruoti sprendimai, puikiai tinka pagrindiniams slaptažodžių tvarkymo poreikiams patenkinti, jų funkcijos paprastai būna šiek tiek ribotos, nes teoriškai kiekviena iš jų yra produkto, vadinamo naršykle, funkcija. Pavyzdžiui, „Safari“ siūlo keletą smagių priedų – slaptažodžių generatorių ir prieigos raktų palaikymą, tačiau paprastai ji lieka prie pagrindinės užduoties – slaptažodžių tvarkymo.
Būtent čia tokios trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkyklės kaip „NordPass“ iš tiesų išsiskiria – jos veikia labiau kaip visapusiškos kibernetinio saugumo priemonės. „NordPass“ siūlo pažeidimų ataskaitos funkciją, kuria galima patikrinti, ar nebuvo pažeisti jūsų prisijungimo duomenys, slaptažodžių saugumo funkciją, skirtą slaptažodžių stiprumui įvertinti, ir el. pašto maskavimo funkciją, kuria galima sukurti laikinus el. pašto adresus registracijai, neatskleidžiant savo asmeninės informacijos. Šios papildomos funkcijos sukuria didesnę pridėtinę vertę ir padidina bendrą skaitmeninį saugumą, todėl trečiųjų šalių sprendimai skiriasi nuo paprastesnių naršyklės galimybių.
O kaip dėl kainos?
Tiesa, dauguma naršyklių slaptažodžių tvarkyklių yra nemokamos, o tai neabejotinai patrauklu daugeliui naudotojų. Tačiau, kaip jau minėjome, nemokamas produktas ne visada yra saugus, lengvai naudojamas ar turintis papildomų funkcijų. Šios integruotos priemonės gali puikiai tikti pagrindiniams slaptažodžių valdymo poreikiams, tačiau jos dažnai neatitinka saugumo ir funkcionalumo reikalavimų.
Kalbant apie trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkykles, kai kurios jų siūlo nemokamus planus, tačiau jie taip pat paprastai yra gana riboti. Tad jei jums išties rūpi saugumas internete ir norite įrankio, kuris ne tik saugotų slaptažodžius, greičiausiai turėsite investuoti į mokamą planą.
Tačiau nesijaudinkite – kainos nesikandžioja. Dauguma trečiųjų šalių slaptažodžių tvarkyklių yra stebėtinai prieinamos. Vos už kelis eurus per mėnesį galite gauti daugumą jums reikalingų funkcijų. Nesvarbu, ar esate fizinis asmuo, norintis sustiprinti savo saugumą, ar įmonė, siekianti apsaugoti savo komandą, galite tai padaryti neištuštindami piniginės.
Kaip pereiti nuo naršyklėje integruotos slaptažodžių tvarkyklės prie trečiosios šalies slaptažodžių tvarkyklės?
Pereiti nuo naršyklėje integruotos slaptažodžių tvarkyklės prie trečiosios šalies slaptažodžių tvarkyklės yra daug lengviau, nei įsivaizduojate. Tiesą sakant, daugeliu atvejų tai užtruks vos kelias minutes. Leiskite jums tai įrodyti „NordPass“ pavyzdžiu.
Pirmiausia reikia įsigyti ir įdiegti „NordPass“ (akivaizdu). Nueikite į mūsų svetainę, pasirinkite planą ir atsisiųskite programėlę. Kad būtų dar patogiau, taip pat galite įdiegti „Chrome“, „Safari“, „Edge“arba „Firefox“ naršyklės plėtinį.
Įdiegus „NordPass“, ji automatiškai atpažins tokias naršykles kaip „Chrome“ ir „Firefox“, kuriose saugomi jūsų slaptažodžiai, ir padės juos perkelti vos keliais spustelėjimais. Jei dėl kokių nors priežasčių napavyksta, turėsite eksportuoti slaptažodžius iš dabartinės naršyklės tvarkyklės (dažniausiai į CSV failą) ir tada importuoti juos į „NordPass“ (išsamios šio žingsnio instrukcijos pateikiamos mūsų pagalbos centro straipsnyje ).
Jei kokia nors klaida neleidžia to padaryti, gali tekti slaptažodžius perkelti rankiniu būdu. Tai reiškia, kad savo slaptažodžius reikės surasti „Chrome“, „Edge“, „Safari“arba „Firefox“ naršyklėje ir patiems juos įvesti į „NordPass“. Ne pats patogiausias būdas, tačiau veiksmingas.
Daugumai pereiti pavyksta gana sklandžiai, tačiau jei susidursite su kokiomis nors problemomis, kreipkitės į mūsų klientų aptarnavimo komandą .