Mažų įmonių kibernetinis saugumas: būdai apsisaugoti nuo skaitmeninių grėsmių

Duomenų viliojimas („phishing“)

Remiantis 2024 m. „Verizon“ duomenų saugumo pažeidimų tyrimo ataskaita (DSPTA), 68 % įmonių duomenų saugumo pažeidimų apima nekenkėjiškus žmogiškuosius elementus, pvz., socialinę inžineriją. 2023 m. FTB pranešė, kad 34 % skundų buvo gauta dėl bandymų išvilioti duomenis, tad apie šį kibernetinį nusikaltimą pranešama dažniausiai.

Duomenų viliojimo ataka yra socialinės inžinerijos forma. Atakos metu užpuolikas imituoja teisėtą bendravimą, kad apgautų nieko neįtariantį naudotoją ir šis paspaustų kenkėjišką nuorodą. Tokiu būdu išviliojami konfidencialūs duomenys arba naudotojo įrenginys užkrečiamas kenkėjiškomis programomis. Laikui bėgant duomenų viliojimo aferos tapo vis įmantresnės ir sunkiau atpažįstamos.

Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad apsaugotumėte savo įmonę nuo duomenų viliojimo atakų. Pirmiausia šią situaciją reikia aptarti su visu kolektyvui. Pasirūpinkite, kad darbuotojai gautų visą reikiamą informaciją apie duomenų viliojimo vingrybes ir aptarkite su jais būdus, kaip pranešti apie įtartinus atvejus. Taip pat apsvarstykite galimybę įmonės įrenginiuose įdiegti papildomą apsaugos nuo sukčiavimo el. paštu programinę įrangą.

Išpirkos reikalavimo atakos

Išpirkos reikalavimo atakos MVĮ atžvilgiu yra neįtikėtinai dažnos. „Datto's Global State of the Channel“ ataskaitoje apie išpirkos reikalavimo atakas teigiama, kad 85 % valdomų paslaugų teikėjų (MSP) pranešė apie tai, kad jų klientai buvo puolami pasitelkus išpirkos reikalavimo atakas. Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį įmonės, kuriose dirba iki 1 000 darbuotojų, susidūrė su beveik 75 % visų išpirkos reikalavimo atakų. Daugeliu atvejų išpirkos reikalavimo programinė įranga slepiasi apsimetėlių atsiųstuose el. laiškuose.

Per išpirkos reikalavimo ataką duomenys užpultame kompiuteryje yra žaibiškai užšifruojami ir tampa beverčiais, kol nepritaikomas iššifravimo raktas. Užšifravę failus, nusikaltėliai reikalauja išpirkos (iš čia kilęs ir atakos pavadinimas) mainais už iššifravimo procedūrą.

Norint apsaugoti įmonės duomenis nuo išpirkos reikalavimo atakų, pirmiausia reikia reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą ir kurti atsargines kopijas. Programinės įrangos, įskaitant operacinių sistemų, naujiniai apsaugo nuo saugumo spragų, kuriomis gali pasinaudoti nedorėliai. O atsarginės kopijos leidžia išlaikyti duomenis saugius, net jei įrenginys būtų užpultas. Tai pat galima įmonės mastu įdiegti specialią programinę įrangą, skirtą apsaugoti įrenginius nuo kenkėjiškų programų ir virusų, kol jie nepridarė žalos įmonės tinklui.

Virusai

Ko gero, virusai yra pati dažniausia kibernetinio saugumo grėsmė įmonėms ir asmenims. Jie yra programinė įranga, kuri, įdiegta ir suaktyvinta įrenginyje, pradeda vykdyti įvairias kenkėjiškas komandas.

Virusai į įrenginį gali patekti tiek per aparatinę įrangą, tiek per programinę įrangą. Dažnai kenkėjiška programinė įranga įrenginyje išplinta prie jo prijungus įtartiną USB atmintinę, kurioje yra virusų. Duomenų viliojimas taip pat dažnai derinamas su virusais. Naudotojui atsisiuntus įtartiną priedą ar jį atidarius netikroje svetainėje, virusai gali užkrėsti įrenginį.

Viruso sukelta žala priklauso nuo jo užprogramuotos paskirties. Kai kurie virusai gali sulėtinti įrenginio veikimą ir naudoti jo resursus kriptovaliutoms kasti. Šis procesas dar vadinamas išnaudojamąja kriptovaliutos gavyba. Kiti slepiasi sistemoje ir suteikia prieigą prie visų vidinių failų aukai to nepastebint. Klavišų paspaudimus registruojančios programos yra virusų tipas, kuris gali skaityti tai, ką naudotojas įveda klaviatūra. Tokiu būdų galima pavogti naudotojo prisijungimo duomenis ir panašią konfidencialią informaciją.

Įmonės dažnai puolamos pasitelkiant virusus, kurie gali perimti visą vidinį kompiuterių tinklą, kad po to būtų galima reikalauti išpirkos. Trojos arkliai yra ypatingai pavojingi, nes jie gali sunaikinti visą sistemą iš vidaus.

Mažoms įmonėms virusai gali sukelti nepataisomos žalos, pradedant atskleistais ar prarastais duomenimis ir baigiant aparatinės įrangos sugadinimu bei poreikiu ją pakeisti. Kadangi virusai tampa vis įmantresni, jiems sustabdyti reikalingos brangesnės priemonės nei tik įprasta antivirusinė programinė įranga. Be to, virusai gali pasinaudoti moderniausia programine įranga su saugumo spragomis.

Siekiant išvengti virusų organizacijos įrenginiuose, reikalingos panašios priemonės, kaip ir naudojamos siekiant apsisaugoti nuo duomenų viliojimo ar išpirkos reikalavimo programinės įrangos. Įmonės turi užtikrinti, kad visi įrenginiai būtų atnaujinti ir neliktų jau žinomų saugumo problemų ar panašių saugumo spragų. Visus įrenginius reikia reguliariai stebėti naudojant antivirusinę programinę įrangą, o IT komandos turi būti informuojamos, jei įrenginyje atsirastų įtartinų programų ar failų arba jei naudotojas atidarytų duomenų viliojimo el. laišką ar apsilankytų tokioje svetainėje. Be to, įmonės gali naudoti nuo duomenų viliojimo ir kenkėjiškos programinės įrangos apsaugančius papildinius el. pašto paslaugose, kad darbuotojai netyčia neatsisiųstų virusų.

Silpni slaptažodžiai

Remiantis rinkos tyrimais, silpni slaptažodžiai yra didžiausia mažų įmonių kibernetinio saugumo grėsmė. Toliau pateikiame kelis tyrimus ir ataskaitas, kuriais buvo atskleistos praktinės slaptažodžių spragos.

• Kaip skelbiama 2024 m. „Verizon“ duomenų saugumo pažeidimų tyrimo ataskaitoje (DBIR), 77 % visų kibernetinių įsilaužimų yra susiję su pavogtais prisijungimo duomenis.

• 2024 m. „NordPass“ atliktus 200 dažniausių slaptažodžių tyrimą paaiškėjo, kad net 79 % populiariausių pasaulyje slaptažodžių galima įveikti greičiau nei per sekundę.

• Tyrimas apie slaptažodžių naudojimo įpročius „Fortune 500“ įmonėse parodė, kad net didžiausioms įmonėms kyla sunkumų dėl slaptažodžių saugumo, nes 20 % slaptažodžių sudaro tikslūs įmonių pavadinimai ar panašios jų versijos.

Užtikrinti slaptažodžių saugumą įmonėje nėra taip sudėtinga. Kiekviena įmonė, nepaisant jos dydžio ir vaidmens rinkoje, turėtų pasirūpinti tinkamu slaptažodžių tvarkymo sprendimu. Tokia slaptažodžių tvarkyklė kaip „NordPass“ ne tik suteikia patikimą vietą jautriai įmonės informacijai laikyti, bet ir leidžia kolegoms saugiai dalytis duomenimis tarpusavyje nesibaiminant dėl nutekėjimo. Be to, ji didina darbuotojų produktyvumą ir padeda laikytis saugumo reikalavimų.

Debesų kompiuterija

Debesų kompiuterija šiandien vaidina svarbų vaidmenį verslo pasaulyje. Beveik visos MVĮ vienaip ar kitaip naudoja debesyje veikiančias programėles, skirtas produktyvumui ar saugumui didinti. Daugelis debesų kompiuterijos sprendimų yra lanksčiai pritaikomi įvairiu mastu. Tačiau, nors debesų kompiuterijos sprendimai yra labai naudingi įmonių IT saugumui, organizacijos turi suprasti, kad tokie produktai yra neatsiejami nuo rizikos.

Renkantis debesų technologija grįstas paslaugas, būtina įvertinti jas kibernetinio saugumo požiūriu. Pvz., reikia įsitikinti, ar tokios paslaugos pasižymi nulinių žinių architektūra, kuri užtikrina bet kokių duomenų, tvarkomų pasitelkiant tokias paslaugas, privatumą ir saugumą. Siekdamos išnaudoti visus debesų kompiuterijos privalumus, tokius kaip išplečiamumas, lankstumas ir mažesnės išlaidos IT srityje, MVĮ turi numatyti tokio pobūdžio paslaugų naudojimo strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos saugumo taisyklės ir procedūros.

Kibernetinio saugumo patarimai mažoms įmonėms

Tinkamų kibernetinio saugumo praktikų pritaikymas MVĮ neturėtų būti labai brangus. Didžiąją dalį mažų įmonių saugumo, kad jis veiktų kaip gerai suderintas mechanizmas, sudaro darbuotojų sąmoningumas ir tinkama prisijungimo duomenų tvarkymo praktika. Toliau pateikiame kelis nebrangius būdus, kuriais pritaikysite saugumo praktiką savo organizacijoje.

• Darbuotojų švietimo užtikrinimas. Kaip jau supratote, slaptažodžių tvarkymas yra didžiulė įmonių duomenų saugumo problema. Jie netinkamai naudojami dėl darbuotojų sąmoningumo trūkumo. Teikite savo komandai reguliarius mokymus apie kibernetinio saugumo taikymą, skaitmenines grėsmes ir būdus apsisaugoti nuo bloga linkinčių asmenų.

• Nuolatinės saugumo patikros. Įsilaužėliai dievina ką tik atsiradusias spragas, nes per jas lengva patekti į sistemas. Geriausias būdas apsaugoti įmonės įrenginius nuo nepageidaujamų lankytojų yra atnaujinti visas sistemas ir programinę įrangą bei nuolat tikrinti, ar nėra saugumo spragų.

• Stiprios antivirusinės sistemos įdiegimas. Jums ar kitam darbuotojui darbalaukyje radus įtartiną .exe failą, pirmiausia reikėtų jį izoliuoti. Tai galima lengvai padaryti įdiegus antivirusinę programinę įrangą kiekviename įmonės kompiuteryje. MVĮ ir bendrovėse antivirusinės priemonės supaprastina šį procesą, nes apsaugo visus tame pačiame tinkle esančius kompiuterius.

• Brukalų filtrų naudojimas įmonės el. pašte. Socialinę inžineriją pasitelkiantys apgavikai puikiai kuria tikroviškai atrodančius el. laiškus, galinčius apgauti net specialistus. Siekiant išvengti atvejų, kai atidaromi įtartini priedai ar prisijungiama prie suklastoto portalo, organizacijos el. pašto dėžutėse verta įdiegti brukalų filtrą, kuris padės darbuotojams lengvai pažymėti įtartinus el. laiškus ir apie juos pranešti.

• Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Priešingai, nei dažnai galvojama, slaptažodžių tvarkyklės ne tik generuoja sudėtingus, unikalius slaptažodžius. Įmonėms skirtos slaptažodžių tvarkyklės, pvz., „NordPass“ , taip pat veikia kaip centralizuota valdymo vieta nustatant slaptažodžių naudojimo tvarkas, stebint visas organizacines veiklas ar tvarkant bendrą, darbuotojams teikiamą prieigą.

• Kelių veiksnių autentifikavimo (MFA) naudojimas. 2020-aisiais slaptažodžio jau nebepakanka organizacijos konfidencialiai informacijai apsaugoti. Siekdamos sustiprinti saugumo priemones, dauguma įmonių naudoja kelių veiksnių autentifikavimą visose su darbu susijusiose paskyrose. Naudodami „NordPass“ autentifikavimo priemonę, taip pat galėsite saugoti MFA kodus drauge su prisijungimo duomenimis ir viską automatiškai įvesti vienu kartu.