Mažų įmonių kibernetinis saugumas: būdai apsisaugoti nuo skaitmeninių grėsmių

Kibernetinių atakų poveikis mažoms įmonėms

Kibernetinės atakos gali sukelti chaosą net didžiausiose įmonėse, ką jau kalbėti apie mažas. Tačiau, didelės ir finansiškai saugios organizacijos gali greičiau atsistoti ant kojų, tuo tarpu mažoms įmonės kyla kur kas daugiau sunkumų. Finansinių, reputacijos ir teisinių problemų atgarsiai gali sukurti domino efektą ir turėti neigiamų, viena už kitą labiau gąsdinančių pasekmių.

Pirmiausia kyla finansinių pasekmių. Tokios katastrofos sukelia įvairių padarinių – nuo akimirksniu netektų lėšų iki ilgalaikių prekybos trikdžių ir klientų praradimo. Drauge su finansiniais sunkumais sugadinama reputacija, kurią paskui sunku atkurti. Tuomet nuo įmonės nusisuka ne tik klientai. Saugumo pažeidimo pasekmės gali paliesti ir tiekėjus, partnerius bei investuotojus.

Be to, mažoms įmonėms gali kilti teisinių sunkumų. Kitaip nei didelės bendrovės, jos pirmiausia gali neturėti resursų tinkamam duomenų apsaugos tvarkymui. Už tai joms gresia baudos, kas lemia dar didesnes finansines problemas. Ir taip sukasi problemų ratas.

Duomenų saugumo pažeidimas yra pamoka bet kuriai įmonei. Beje, ši pamoka gali būti brangi. Pirmasis žingsnis, norint turėti stiprią apsaugą, yra rizikų suvokimas ir stiprių kibernetinių saugumo priemonių įdiegimas iki įvykstant kibernetinei atakai. Kibernetinių atakų poveikis yra daugialypis, tad mažoms įmonėms tiesiog būtina visada veikti aktyviai ir būti susipažinusioms su grėsmėmis.

Didžiausios grėsmės mažoms įmonėms

Kibernetinių nusikaltėlių akimis mažos įmonės yra pelningi taikiniai. Gali būti lengviau įsilaužti į 100 mažų įmonių su bazine apsauga nei į 10 didžiulių bendrovių su moderniausia apsauga. Bėgant metams susiformavo veiksmingiausių atakų tipai. Psichologine manipuliacija grįstos socialinės inžinerijos taktikos gali sukelti daug žalos, kartais darbuotojams nė nesuprantant, kad jie tapo sėkmingos atakos įrankiu. Tačiau labai populiaru naudoti ir kenkėjišką programinę įrangą, siekiant sukelti didžiausią žalą vidinėms sistemoms. Toliau papasakosime apie populiariausias grėsmes, kurių reikia saugotis mažoms įmonėms pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones.

Duomenų viliojimas („phishing“)

Remiantis 2024 m. „Verizon“ duomenų saugumo pažeidimų tyrimo ataskaita (DSPTA), 68 % įmonių duomenų saugumo pažeidimų apima nekenkėjiškus žmogiškuosius elementus, pvz., socialinę inžineriją.. 2023 m. FTB pranešė, kad 34 % skundų buvo gauta dėl bandymų išvilioti duomenis,tad apie šį kibernetinį nusikaltimą pranešama dažniausiai.

Duomenų viliojimo ataka yra socialinės inžinerijos forma. Atakos metu užpuolikas imituoja teisėtą bendravimą, kad apgautų nieko neįtariantį naudotoją ir šis paspaustų kenkėjišką nuorodą. Tokiu būdu išviliojami konfidencialūs duomenys arba naudotojo įrenginys užkrečiamas kenkėjiškomis programomis. Laikui bėgant duomenų viliojimo aferos tapo vis įmantresnės ir sunkiau atpažįstamos.

Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad apsaugotumėte savo įmonę nuo duomenų viliojimo atakų. Pirmiausia šią situaciją reikia aptarti su visu kolektyvui. Pasirūpinkite, kad darbuotojai gautų visą reikiamą informaciją apie duomenų viliojimo vingrybes ir aptarkite su jais būdus, kaip pranešti apie įtartinus atvejus. Taip pat apsvarstykite galimybę įmonės įrenginiuose įdiegti papildomą apsaugos nuo sukčiavimo el. paštu programinę įrangą.

Išpirkos reikalavimo atakos

Išpirkos reikalavimo atakos MVĮ atžvilgiu yra neįtikėtinai dažnos. „Datto's Global State of the Channel“ ataskaitoje apie išpirkos reikalavimo atakas teigiama, kad 85 % valdomų paslaugų teikėjų (MSP) pranešė apie tai, kad jų klientai buvo puolami pasitelkus išpirkos reikalavimo atakas. Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį įmonės, kuriose dirba iki 1 000 darbuotojų, susidūrė su beveik 75 % visų išpirkos reikalavimo atakų. Daugeliu atvejų išpirkos reikalavimo programinė įranga slepiasi apsimetėlių atsiųstuose el. laiškuose.

Per išpirkos reikalavimo ataką duomenys užpultame kompiuteryje yra žaibiškai užšifruojami ir tampa beverčiais, kol nepritaikomas iššifravimo raktas. Užšifravę failus, nusikaltėliai reikalauja išpirkos (iš čia kilęs ir atakos pavadinimas) mainais už iššifravimo procedūrą.

Norint apsaugoti įmonės duomenis nuo išpirkos reikalavimo atakų, pirmiausia reikia reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą ir kurti atsargines kopijas. Programinės įrangos, įskaitant operacinių sistemų, naujiniai apsaugo nuo saugumo spragų, kuriomis gali pasinaudoti nedorėliai. O atsarginės kopijos leidžia išlaikyti duomenis saugius, net jei įrenginys būtų užpultas. Tai pat galima įmonės mastu įdiegti specialią programinę įrangą, skirtą apsaugoti įrenginius nuo kenkėjiškų programų ir virusų, kol jie nepridarė žalos įmonės tinklui.

Virusai

Ko gero, virusai yra pati dažniausia kibernetinio saugumo grėsmė įmonėms ir asmenims. Jie yra programinė įranga, kuri, įdiegta ir suaktyvinta įrenginyje, pradeda vykdyti įvairias kenkėjiškas komandas.

Virusai į įrenginį gali patekti tiek per aparatinę įrangą, tiek per programinę įrangą. Dažnai kenkėjiška programinė įranga įrenginyje išplinta prie jo prijungus įtartiną USB atmintinę, kurioje yra virusų. Duomenų viliojimas taip pat dažnai derinamas su virusais. Naudotojui atsisiuntus įtartiną priedą ar jį atidarius netikroje svetainėje, virusai gali užkrėsti įrenginį.

Viruso sukelta žala priklauso nuo jo užprogramuotos paskirties. Kai kurie virusai gali sulėtinti įrenginio veikimą ir naudoti jo resursus kriptovaliutoms kasti. Šis procesas dar vadinamas išnaudojamąja kriptovaliutos gavyba.. Kiti slepiasi sistemoje ir suteikia prieigą prie visų vidinių failų aukai to nepastebint. Klavišų paspaudimus registruojančios programos yra virusų tipas, kuris gali skaityti tai, ką naudotojas įveda klaviatūra. Tokiu būdų galima pavogti naudotojo prisijungimo duomenis ir panašią konfidencialią informaciją.

Įmonės dažnai puolamos pasitelkiant virusus, kurie gali perimti visą vidinį kompiuterių tinklą, kad po to būtų galima reikalauti išpirkos. Trojos arkliaiyra ypatingai pavojingi, nes jie gali sunaikinti visą sistemą iš vidaus.

Mažoms įmonėms virusai gali sukelti nepataisomos žalos, pradedant atskleistais ar prarastais duomenimis ir baigiant aparatinės įrangos sugadinimu bei poreikiu ją pakeisti. Kadangi virusai tampa vis įmantresni, jiems sustabdyti reikalingos brangesnės priemonės nei tik įprasta antivirusinė programinė įranga. Be to, virusai gali pasinaudoti moderniausia programine įranga su saugumo spragomis.

Siekiant išvengti virusų organizacijos įrenginiuose, reikalingos panašios priemonės, kaip ir naudojamos siekiant apsisaugoti nuo duomenų viliojimo ar išpirkos reikalavimo programinės įrangos. Įmonės turi užtikrinti, kad visi įrenginiai būtų atnaujinti ir neliktų jau žinomų saugumo problemų ar panašių saugumo spragų. Visus įrenginius reikia reguliariai stebėti naudojant antivirusinę programinę įrangą, o IT komandos turi būti informuojamos, jei įrenginyje atsirastų įtartinų programų ar failų arba jei naudotojas atidarytų duomenų viliojimo el. laišką ar apsilankytų tokioje svetainėje. Be to, įmonės gali naudoti nuo duomenų viliojimo ir kenkėjiškos programinės įrangos apsaugančius papildinius el. pašto paslaugose, kad darbuotojai netyčia neatsisiųstų virusų. Kibernetinio saugumo mokymai mažų įmonių darbuotojams padeda užtikrinti, kad visi vienodai suprastų potencialias grėsmes ir žinotų, kaip nuo jų apsisaugoti.

Silpni slaptažodžiai

Remiantis rinkos tyrimais, silpni slaptažodžiai yra didžiausia mažų įmonių kibernetinio saugumo grėsmė. Toliau pateikiame kelis tyrimus ir ataskaitas, kuriais buvo atskleistos praktinės slaptažodžių spragos.

• Kaip skelbiama 2024 m. „Verizon“ duomenų saugumo pažeidimų tyrimo ataskaitoje (DBIR), 77 % visų kibernetinių įsilaužimų yra susiję su pavogtais prisijungimo duomenis.

• 2024 m. „NordPass“ atliktus 200 dažniausių slaptažodžių tyrimą paaiškėjo, kad net 79 % populiariausių pasaulyje slaptažodžių galima įveikti greičiau nei per sekundę.

• Tyrimas apie slaptažodžių naudojimo įpročius „Fortune 500“ įmonėse parodė, kad net didžiausioms įmonėms kyla sunkumų dėl slaptažodžių saugumo, nes 20 % slaptažodžių sudaro tikslūs įmonių pavadinimai ar panašios jų versijos.

Užtikrinti slaptažodžių saugumą įmonėje nėra taip sudėtinga. Kiekviena įmonė, nepaisant jos dydžio ir vaidmens rinkoje, turėtų pasirūpinti tinkamu slaptažodžių tvarkymo sprendimu. Tokia slaptažodžių tvarkyklė kaip „NordPass“ ne tik suteikia patikimą vietą jautriai įmonės informacijai laikyti, bet ir leidžia kolegoms saugiai dalytis duomenimis tarpusavyje nesibaiminant dėl nutekėjimo. Be to, ji didina darbuotojų produktyvumą ir padeda laikytis saugumo reikalavimų.

Debesų kompiuterija

Debesų kompiuterija šiandien vaidina svarbų vaidmenį verslo pasaulyje. Beveik visos MVĮ vienaip ar kitaip naudoja debesyje veikiančias programėles, skirtas produktyvumui ar saugumui didinti. Daugelis debesų kompiuterijos sprendimų yra lanksčiai pritaikomi įvairiu mastu. Tačiau, nors debesų kompiuterijos sprendimai yra labai naudingi įmonių IT saugumui, organizacijos turi suprasti, kad tokie produktai yra neatsiejami nuo rizikos.

Renkantis debesų technologija grįstas paslaugas, būtina įvertinti jas kibernetinio saugumo požiūriu. Pvz., reikia įsitikinti, ar tokios paslaugos pasižymi nulinių žinių architektūra, kuri užtikrina bet kokių duomenų, tvarkomų pasitelkiant tokias paslaugas, privatumą ir saugumą. Siekdamos išnaudoti visus debesų kompiuterijos privalumus, tokius kaip išplečiamumas, lankstumas ir mažesnės išlaidos IT srityje, MVĮ turi numatyti tokio pobūdžio paslaugų naudojimo strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos saugumo taisyklės ir procedūros.

Kibernetinio saugumo patarimai mažoms įmonėms

Tinkamų kibernetinio saugumo praktikų pritaikymas MVĮ neturėtų būti labai brangus. Didžiąją dalį mažų įmonių saugumo, kad jis veiktų kaip gerai suderintas mechanizmas, sudaro darbuotojų sąmoningumas ir tinkama prisijungimo duomenų tvarkymo praktika. Toliau aptarsime keletą ekonomiškų kibernetinio saugumo sprendimų mažoms įmonėms, su kuriais bus lengviau pritaikyti saugaus darbo ir duomenų tvarkymo praktikas.

• Darbuotojų švietimo užtikrinimas. Kaip jau supratote, slaptažodžių tvarkymas yra didžiulė įmonių duomenų saugumo problema. Jie netinkamai naudojami dėl darbuotojų sąmoningumo trūkumo. Teikite savo komandai reguliarius mokymus apie kibernetinio saugumo taikymą, skaitmenines grėsmes ir būdus apsisaugoti nuo bloga linkinčių asmenų.

• Nuolatinės saugumo patikros. Įsilaužėliai dievina ką tik atsiradusias spragas, nes per jas lengva patekti į sistemas. Geriausias būdas apsaugoti įmonės įrenginius nuo nepageidaujamų lankytojų yra atnaujinti visas sistemas ir programinę įrangą bei nuolat tikrinti, ar nėra saugumo spragų.

• Kibernetinio saugumo programinės įrangos naudojimas. Tokie įrankiai kaip antivirusinė ar užkardų programinė įranga padeda apsaugoti įmonės įrenginius nuo vidinių grėsmių. Pvz., jei darbuotas darbalaukyje randa įtartiną failą, jis gali panaudoti antivirusinę programinę įrangą ir karantinuoti tą failą bei įprastai nuskaityti įrenginį dėl galimai paslėptų grėsmių. Užkarda padeda stebėti viso įrenginių tinklo veiklą, kad IT administratoriai greitai pastebėtų įtartiną veiklą ir ją iš anksto užblokuotų.

• Brukalų filtrų naudojimas įmonės el. pašte. Socialinę inžineriją pasitelkiantys apgavikai puikiai kuria tikroviškai atrodančius el. laiškus, galinčius apgauti net specialistus. Siekiant išvengti atvejų, kai atidaromi įtartini priedai ar prisijungiama prie suklastoto portalo, organizacijos el. pašto dėžutėse verta įdiegti brukalų filtrą, kuris padės darbuotojams lengvai pažymėti įtartinus el. laiškus ir apie juos pranešti.

• Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Priešingai, nei dažnai galvojama, slaptažodžių tvarkyklės ne tik generuoja sudėtingus, unikalius slaptažodžius. Įmonėms skirtos slaptažodžių tvarkyklės, pvz., „NordPass“ , taip pat veikia kaip centralizuota valdymo vieta nustatant slaptažodžių naudojimo tvarkas, stebint visas organizacines veiklasar tvarkant bendrą, darbuotojams teikiamą prieigą.

• Kelių veiksnių autentifikavimo (MFA) naudojimas. 2020-aisiais slaptažodžio jau nebepakanka organizacijos konfidencialiai informacijai apsaugoti. Siekdamos sustiprinti saugumo priemones, dauguma įmonių naudoja kelių veiksnių autentifikavimą visose su darbu susijusiose paskyrose. Naudodami „NordPass“ autentifikavimo priemonę, taip pat galėsite saugoti MFA kodus drauge su prisijungimo duomenimis ir viską automatiškai įvesti vienu kartu.

• Saugių prieglobos internete paslaugų naudojimas. Naudokitės saugiomis prieglobos internete paslaugomis. Tinkami svetainės nustatymai padeda sustiprinti mažos įmonės augimą. Naudojantis pigesnėmis prieglobos paslaugomis galima sutaupyti, tačiau padidėja kibernetinių grėsmių rizika. Naudojantis nepatikimomis svetainės prieglobos paslaugomis kyla kenkėjiško kodo įterpimo, „DDoS“ atakos ar kenkėjiškos programinės įrangos panaudojimo pavojus. Saugios prieglobos paslaugos teikėjas, pvz., „Hostinger“ , padeda sumažinti tokias grėsmes ir sustiprina svetainės bei su ja susijusios įmonės saugumą.

• Rizikos vertinimas. Atlikite rizikos vertinimą. Nors jau aptarėme dažniausiai pasitaikančias mažų įmonių grėsmes, kibernetiniai nusikaltėliai gali naudoti savo strategijas puldami konkrečias pramones. Nuolat atliekant rizikos vertinimą, lengviau identifikuoti ir suprasti potencialias grėsmes bei pritaikyti veiksmingas jų mažinimo strategijas. Įvertindami įmonėje vykdomus procesus, IT infrastruktūrą ir duomenų tvarkymo praktikas, galite veiksmingiau paskirstyti resursus ir kurti veiksmingas tvarkas, kad įmonė būtų atspari grėsmėms ir tvari.

• Tinklo šifravimas ir VPN naudojimas. Užšifruokite savo tinklą. Užtikrinkite, kad įmonės tinklo ryšys būtų saugus, ypač jei komandoje yra nuotoliu ar hibridiniu būdu dirbančių darbuotojų. Kalbėkite su darbuotojais apie neįveikiamai užšifruoto tinklo ryšio svarbą, kai tam pasitelkiamas VPN , ir kodėl reikia vengti naudoti viešąjį „Wi-Fi“ ryšį. Suteikite prieigą prie saugaus ryšio visuose įmonės įrenginiuose ir tinklą apsaugokite tokiomis paslaugomis kaip „NordLayer“ , kad konfidencialūs duomenys būtų užšifruoti net ir prijungiant įrenginį prie nesaugaus tinklo.

• Prieigos kontrolė. Kontroliuokite prieigą prie konfidencialių duomenų. Neleiskite, kad komanda taptų silpnąja organizacijos grandimi. Vidinės grėsmės yra didžiulė duomenų saugumo problema, nes darbuotojai gali pasiduoti duomenų viliojimo aferoms ar netyčia (arba tyčia) nutekinti duomenis. Naudokite prieigos kontrolės priemones, kad konfidencialius įmonės duomenis būtų galima pasiekti tik tiek, kiek tai būtina. Banko sąskaitos informacija, vidiniai prisijungimo duomenys ar kontaktinė informacija turi būti prieinama tik tiems darbuotojams, kurie aktyviai naudoja šiuos duomenis atlikdami savo pareigas.